Jie nesivaiko rekordų ir niekada nekalba apie „didžiausią“, „pirmą“ ar „vienintelį“. Be skandalų, be dirbtinai kuriamo triukšmo, be „hito per naktį“. Visa tai – apie vasarį Lietuvoje kartu su Kauno bigbendu koncertuosiančią prancūzų grupę „Electro Deluxe“.Lietuvoje jau viešėjęs ir publiką pakerėjęs kolektyvas seniai peržengė džiazo klubo ar nišinės scenos ribas. „Electro Deluxe“ groja didžiausiose pasaulio arenose, yra nuolatiniai prestižinių festivalių svečiai, o organizatoriai dėl jų pasirodymų konkuruoja taip pat atkakliai, kaip ir dėl popmuzikos žvaigždžių. Grupės kūriniai stabiliai laikosi radijo stočių topuose ir kritikai šią grupę vadina reiškiniu dėl poveikio publikai.„Electro Deluxe“ muzika nėra paaiškinama – ji patiriama“, – pabrėžia jie. Vilniuje ir Kaune publika girdės ne tik kūrinius iš brandžiausio „Electro Deluxe“ albumo „Circle“, kuriame išaugino brandų skambesį, sujungus soulą, funką ir bigbendo energiją, ir naujausio darbo „Next“. Aubumas „Apollo“ (2019) kosmišku skambesiu įrodė, kad jų muzika gali priversti šokti net akademinę publiką.
Prancūzų kolektyvo koncertai dažnai lyginami su įtampa, kuri kaupiasi lėtai, beveik nepastebimai, kol galiausiai sprogsta. Šįkart ši energija bus padauginta, nes 2026 metų vasario 20 d. Kauno VDU Didžiojoje salėje ir vasario 21 dieną Vilniaus „Twinsbet“ arenoje „Electro Deluxe“ pasirodys kartu su Kauno bigbendu – kolektyvu, kuris jau 35 metus formuoja Lietuvos džiazo kultūros stuburą.
Provokuos kartu
Kauno bigbendo pristatinėti nebereikia, nes jo istorija kalba pati už save. Per tris dešimtmečius jis užaugino ne vieną muzikantų kartą, bendradarbiavo su ryškiausiais muzikantais, o jo skambesys tapo atpažįstamu kokybės ženklu tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Šįkart vyr. dirigento Tomo Botyriaus vadovaujamas Kauno bigbendas leisis į muzikinę kelionę kartu su „Electro Deluxe“, todėl neabejojama, kad publika patirs įsimintiniausias improvizacijas. Ne atsitiktinai „Electro Deluxe“ žiniasklaidos kartais vadinami „vilkais ėriuko kailyje“ – ramūs, santūrūs už scenos ribų, tačiau vos prasidėjus koncertui jų energija tampa sunkiai suvaldoma: instrumentai tarsi ima „šokti“ kartu su publika, o scena virsta gyvu organizmu. Šio reiškinio centre – vokalistas James Copley. Jis nepanašus į klasikinį džiazo dainininką, stovintį šalia mikrofono. Scenoje jis nuolat juda, improvizuoja, reaguoja į muzikantus ir kalbasi su publika. Dėl šios priežasties „Electro Deluxe“ koncertai dažnai primena gyvą dialogą, o ne iš anksto suruoštą scenarijų ir tai yra viena ryškiausių grupės vizitinių kortelių.Didžiausias pasiekimas – ne statulėlės
Interviu Prancūzijos ir tarptautinėje spaudoje J. Copley ne kartą yra pabrėžęs, kad jam svarbiausia – tikra akimirka. Ši nuostata, muzikos kritikų vertinimu, atsispindi ir grupės kelyje: be skandalų, be agresyvios savireklamos, „Electro Deluxe“ stabiliai pasiekė masinę auditoriją. Jų albumai ne kartą buvo nominuoti ir įvertinti Prancūzijos džiazo bei šiuolaikinės muzikos apdovanojimuose, reguliariai patenka į metų geriausiųjų sąrašus. Tačiau patys muzikantai viešai pripažįsta, kad didžiausias jų pasiekimas nėra statulėlės. Tai faktas, jog po daugiau nei dvidešimties metų scenoje jų koncertų lankomumas nemažėja, o publika – priešingai – jaunėja. Ne mažiau iškalbingas yra ir grupės požiūris į instrumentus. „Electro Deluxe“ nariai vengia madingų skaitmeninių sprendimų, kai kalbama apie natūralų skambesį. Pučiamųjų sekcijoje naudojami klasikiniai, kartais net dešimtmečius skaičiuojantys instrumentai, kurių garsas sąmoningai paliekamas „nepoliruotas“. Vienas iš muzikantų yra sakęs, kad groja instrumentu, kuris buvo ne kartą restauruotas, bet niekada nepakeistas nauju, nes garsas turi istoriją, o naujas metalas jos dar neturi. J. Copley atveju egzistuoja ir dar viena, rečiau minima detalė. Jis kolekcionuoja vinilines soul ir funk plokšteles, daugiausia septintojo–aštuntojo dešimtmečių. Interviu jis yra pasakojęs, kad dalis „Electro Deluxe“ dainų gimė ne studijoje, o viešbučių kambariuose gastrolėse, klausantis senų įrašų. Šis ritualas tapo neatsiejama pasiruošimo koncertams dalimi – muzika, pasak J. Copley, pirmiausia „užkulisiuose“ įsigeria į kolektyvą, o tik po to išsiveržia scenoje.
Būtent ši idėja ir jungia „Electro Deluxe“ bei Kauno bigbendą. Abu kolektyvai dėmesio nesiekia triukais ar skandalais. Jie jį užsidirba scenoje – kurdami, įkaitindami atmosferą ir negailėdami savęs. Neabejojama, kad vasarį Kauno ir Vilniaus salėse vyks vakarai, kuriuose muzikos jėga kalbės pati už save.
About the Author
