„YIT Lietuva“ šiemet mini 60 metų veiklos sukaktį. Per šį laiką bendrovė dirbo skirtingose ekonominėse sistemose, išgyveno rinkos pakilimus ir nuosmukius bei prisitaikė prie iš esmės pasikeitusio požiūrio į statybą – nuo kiekybės iki ilgalaikės vertės miestams ir jų gyventojams.
„YIT Lietuva“ istorija prasidėjo 1966 metų sausį, kai Kaune buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas. Jo tikslas – kompleksiškai užstatyti gyvenamuosius mikrorajonus Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. 1993 metais įmonė buvo įregistruota kaip akcinė bendrovė „Kausta“. 1998-aisiais prasidėjo naujas etapas – Suomijos statybų grupė „YIT Construction“ įsigijo didžiąją dalį bendrovės akcijų.
2004 metais „Kausta“ tapo „YIT Kausta“. 2014 metų pabaigoje „YIT Construction“ įsigijo visas likusias įmonės akcijas, o 2018-aisiais įmonė pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Galutinį dabartinės bendrovės veidą suformavo 2019-aisiais įvykęs „YIT Kausta“ ir „YIT Infra Lietuva“ susijungimas – nuo tada rinkoje veikia „YIT Lietuva“.
„Kiekvienas etapas reiškė ne vien tik pavadinimo ar akcininkų pasikeitimus, bet ir naują požiūrį į tai, kaip dirbame, kokią atsakomybę prisiimame ir kokią vertę kuriame miestams. Integracija į tarptautinę YIT grupę atnešė Šiaurės Europos patirtį, bet kartu įpareigojo dar aiškiau suvokti vietos kontekstą ir žmonių lūkesčius“, – sako bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Tapusi tarptautinės YIT grupės dalimi, „YIT Lietuva“ veikia Suomijos kapitalo įmonių tinkle, kuris šiandien apima aštuonias Europos šalis: Suomiją, Švediją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Čekijos Respubliką, Slovakiją ir Lenkiją. Grupėje dirba apie 4,3 tūkst. specialistųbūsto, komercinių ir infrastruktūros projektų plėtros bei statybos srityse. YIT yra didžiausia statybos bendrovė Suomijoje ir viena reikšmingiausių Šiaurės Europos rinkos dalyvių, sukaupusi ilgametę patirtį tiek miestų plėtros, tiek infrastruktūros projektuose.
Trys veiklos kryptys – skirtingi darbai, viena atsakomybė
Šiandien „YIT Lietuva“ veikla apima tris kryptis: infrastruktūros projektus, rangos darbus ir nekilnojamojo turto vystymą. Pasak K. Vanago, toks modelis leidžia bendrovei veikti plačiau ir stabiliau pasitikti įvairius rinkų ir ekonomikos ciklus.
„Infrastruktūros projektai, ranga ir NT vystymas turi skirtingus užsakymų ir finansavimo ciklus. Tai reiškia, kad vienu metu gali stiprėti viena kryptis, kitu – kita, o įmonės užduotis yra suvaldyti šį portfelį taip, kad sprendimai būtų priimami ne impulsyviai, o galvojant apie ilgalaikį stabilumą“, – teigia bendrovės vadovas.
Anot K. Vanago, toks veiklos spektras reikalauja disciplinos ir aiškios struktūros, tačiau būtent tai leidžia „YIT Lietuva“ išlaikyti nuoseklumą ir kokybę skirtinguose projektuose – nuo infrastruktūros objektų iki gyvenamųjų kvartalų.
Dešimtmetis, pakeitęs statybos sampratą
Pasak K. Vanago, pastarasis dešimtmetis statybos sektoriuje buvo vienas intensyviausių pokyčių laikotarpių. Skaitmeniniai projektavimo ir statybos valdymo įrankiai, BIM technologijos, tvarumo standartai, kurie anksčiau buvo laikomi išskirtiniais, šiandien tapo kasdienybe. Kartu keitėsi ir miestų planavimas – vis daugiau dėmesio skiriama efektyvesniam miesto erdvių naudojimui, funkcijų derinimui ir 15 minučių miesto principams.
„Jeigu prieš dešimt metų apie tvarumą ar skaitmeninę statybą dar kalbėjome kaip apie kryptį, šiandien tai yra bazinis reikalavimas. Pasikeitė ir technologijos, ir klientų, savivaldybių, visuomenės lūkesčiai – statinys nebėra „tik“ objektas, jis turi veikti miesto struktūroje“, – sako Kęstutis Vanagas.
Svarbiu lūžiu „YIT Lietuva“ veikloje tapo infrastruktūros verslo prijungimas, atvėręs galimybes imtis didesnio masto, visuomenei reikšmingų projektų. Kartu nuosekliai stiprėjo ir darbas su būsimais sektoriaus specialistais – bendrovė jau daugelį metų bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis, siūlydama studentams praktikas, skirdama mecenatų stipendijas už geriausius baigiamuosius darbus, organizuodama paskaitas ir įsitraukdama į įvairias veiklas.
Projektai, kurie tapo miestų dalimi
Per pastarąjį dešimtmetį „YIT Lietuva“ įgyvendino šimtus įvairaus masto darbų. Gyvenamojo būsto segmentetoliau plėtojami ir rinkoje pripažinimo sulaukę projektai:dešimtmetį minintis, vienas perkamiausių projektų Kaune – „Piliamiestis“, o sostinėje – „Naujasis Skansenas“.Kaip vieną iš išskirtinių pavyzdžių galima paminėtiir Vilniuje esantį „Užupio etiudą“ – prabangios klasės mažo aukštingumo gyvenamųjų namų kompleksą, kuriame architektūrapapildyta menininkės Audronės Dambrauskienės kūriniais, pabrėžiant rajono kultūrinį savitumą. Ryškūs ir kiti apdovanojimus pelnę projektai:sostinėje – „Matau Vilnių“, „Naujoji Rivjera“ bei „Šilo namai“ Kaune.
Infrastruktūros srityje vienu ryškiausių pastarųjų metų projektų tapo Neringos dviračių takas – visuomenės itin laukta jungtis, kurios rekonstrukcijos metu dviem etapais nutiesta beveik 36 kilometrai naujos trasos nuo Smiltynės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link.
Rangos darbų portfelis itin platus – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Vilniuje, Kaune įgyvendinti „Krepšinio namai“, verslo centras „3 BURĖS“ Vilniuje, pripažintas geriausiu visuomeninių pastatų BIM projektu Lietuvoje, „Freda IV“ gamybinis ir sandėliavimo pastatas Kauno LEZ, RIMI sandėliavimo ir paskirstymo centras Rygoje, SBA gamyklos Kaune, „Ryanair“ lėktuvų angarai Kauno oro uoste, „Pon.Bike“ dviračių gamykla Kėdainių LEZ bei „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksas Radviliškio rajone.
Komercinio nekilnojamojo turto segmente „YIT Lietuva“ įgyvendino „Sky Office“ verslo centrą su vieninteliu Vilniuje išskirtiniu stikliniu balkonu stogo terasoje, REHAU polimerų gamyklą Klaipėdos LEZ, „JUTA“ autocentrą Vilniuje, įvertintą už darnią plėtrą, bei verslo centrą „Žalgirio 112“ sostinėje.
„Didžiausias įvertinimas mums yra ne apdovanojimai, o tai, kad šie projektai tampa kasdiene miestų dalimi – vietomis, kur žmonės gyvena, dirba, sportuoja ar tiesiog juda per miestą. Tai ir yra mūsų darbo prasmė“, – apibendrina K. Vanagas.
About the Author
