Valstybinė darbo inspekcija, siekdama atkreipti dėmesį į nelaimingų atsitikimų darbe problematiką, paskatinti darbdavius ir darbuotojus labiau susitelkti įgyvendinant saugaus darbo kultūros principus bei didinti visuomenės dėmesį darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijai, apžvelgia 2025 m. įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe statistiką.
2025 m., neįskaičiuojant eismo įvykių, darbo metu įvyko 18 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, o sunkius sužalojimus patyrė 122 darbuotojai. Eismo įvykių darbe metu 2025 m. žuvo 3 darbuotojai, o 11 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti.
Atitinkamai per 2024 m. buvo gauta 19 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 125 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta sveikatai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2025 m., palyginti su 2024 m., sumažėjo 1 atveju (5 proc.), o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 3 atvejais (2 proc.).
1 lentelė. Nelaimingų atsitikimų darbe pokytis
Kur dažniausiai įvyksta nelaimingų atsitikimų?
Pavojingiausios veiklos, kurias vykdant 2025 m. įvyko daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, – statybos ir remonto darbai (3 mirtini ir 33 sunkūs nelaimingi atsitikimai), sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo darbai (2 mirtini ir 24 sunkūs), techninių priemonių ir mechanizmų aptarnavimo darbai (4 mirtini ir 5 sunkūs), miško kirtimo darbai (2 mirtini), medienos apdorojimo ir susiję darbai (1 mirtinas ir 2 sunkūs), elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo bei remonto darbai (1 mirtinas ir 2 sunkūs).
Palyginti su 2024 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios gamybos (nuo 5 iki 1 atvejo), transporto ir saugojimo (nuo 3 iki 1 atvejo) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto veiklos įmonėse (2024 m. – 1, 2025 m. – mirtinų atvejų neužfiksuota), tačiau padidėjo žemės ūkio (nuo 1 iki 4) ir miškininkystės (nuo 1 iki 3) įmonėse. Statybos (5 atvejai) ir administracinės bei aptarnavimo veiklos (1 atvejis) sektoriuose mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius išliko nepakitęs.
2 lentelė. Ekonominės veiklos rūšys, kuriose 2025 m. įvyko daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe
Kodėl įvyksta nelaimingų atsitikimų?
Nelaimių priežastys ir 2025 m. išliko labai panašios kaip ir ankstesniais metais – 3 darbuotojai žuvo ir 46 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukščio, 2 darbuotojai žuvo ir 14 buvo sunkiai traumuoti krintančių daiktų, virstančių medžių ar užpilti žemių, 34 sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko darbuotojams paslydus, atsitrenkus ar nugriuvus įmonių teritorijose, 2 darbuotojai žuvo dėl elektros srovės ir karščio poveikio, 1 darbuotojas žuvo ir 7 patyrė sunkius sužalojimus dėl veikiančių mechanizmų poveikio. Dalis nelaimingų atsitikimų aplinkybių vis dar tiriamos.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe lėmė nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas, netinkamos darbo priemonės arba darbuotojų nesilaikymas saugos ir sveikatos reikalavimų.
Aptariamuoju laikotarpiu tarp žuvusiųjų nustatyti 4 neblaivūs darbuotojai, tarp sunkiai nukentėjusių – 3 neblaivūs darbuotojai. Sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų) 2025 m. neužfiksuota.
Kaip išvengti nelaimių darbe?
Nelaimingi atsitikimai darbe dažniausiai įvyksta atliekant statybos, pakrovimo ir iškrovimo, miškininkystės ir žemės ūkio darbus. Daugumos nelaimių būtų galima išvengti, jei darbdaviai tinkamai įgyvendintų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, o darbuotojai jų laikytųsi.
„2025 metais ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe analizė rodo, kad reikšminga jų dalis įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo ir darbų organizavimo, – pabrėžia Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas. – Šie duomenys aiškiai parodo, kad sauga darbe nėra vien tik formalių reikalavimų laikymasis, o kasdienė organizacijos veiklos dalis: darbdaviai privalo sudaryti saugias darbo sąlygas, o darbuotojai – aktyviai laikytis saugos reikalavimų, suprasti savo teises ir netoleruoti rizikų darbo vietoje. Ilgalaikį nelaimių darbe mažėjimą užtikrina bendro sąmoningumo ir netolerancijos saugos rizikoms kultūra, kurią kartu turi kurti ir darbdaviai, ir darbuotojai.“
Darbai aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, kurios yra skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje užtikrinti, bet aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje, pavyzdžiui, kraunant prekes sandėlyje ar valant pastatų langus. Taip pat galite pasižiūrėti kitas aktualias metodines rekomendacijas ir atmintines, susijusias su darbais aukštyje.
Primename, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyta darbuotojo teisė atsisakyti dirbti, jei nesudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, ir apie tai informuoti Valstybinę darbo inspekciją.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, neišmokamą darbo užmokestį ar piktnaudžiavimą darbo ir poilsio laiku. Apie nesudaromas darbo sutartis galima pranešti anonimiškai telefonu +370 5 213 9772.
Konsultuojame: el. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI feisbuko paskyroje, telefonu +370 5 213 9772 (I–IV 9.00–15.00, V 9.00–14.00, pertrauka 12.00–13.00).
Žinote, kur dirbama nelegaliai? Praneškite raštu arba telefonu +370 5 213 9772.
About the Author
